Vilniaus r. Rukainių gimnazija – besimokanti organizacija

Visą kovo mėnesį gimnazijos mokytojai dalijosi gerąja patirtimi rengdami atviras ir integruotas pamokas. Keitimosi gerąja patirtimi tikslas – padėti ir skatinti mokytojus įgyti ir tobulinti kompetencijas, keistis gerąja pamokų vedimo patirtimi, gerinti ugdymo kokybę.

Integruotos istorijos ir matematikos atviros pamokos 7a klasėje idėja mokytojams kilo prieš Kovo 11-osios šventę. Matematikos mokytojai metodininkei I. Tunkevič ir istorijos vyresniajam mokytojui V. Zenkevič norėjosi parodyti vaikams, kad galima integruoti tokius dalykus, kaip matematika ir istorija. Septintokai daugiau sužinojo apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Galėjo skaičiais įrodyti, kad Lietuvos žmonės tikrai balsavo už laisvę. Pamokos pabaigoje įsivertindami sprendė kryžiažodį ir pasitikrino savo žinias.

Atvirą integruotą pamoką vedė ir kalbų – lietuvių ir lenkų – mokytojos. Lenkų kalbos mokytoja metodininkė L. Kuzborska ir lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja L. Jeremejeva organizavo pamoką 6a klasėje, kurios tema – „Išmintis slypi tautų patarlėse“. Mokytojos siekė, kad skaitydami tekstus lietuvių ir lenkų kalbomis, atlikdami užduotis, dirbdami poromis ir grupėmis mokiniai paaiškins patarlių prasmę, gebės pritaikyti patarles konkrečioje situacijoje. Pamokos pradžioje mokytojos sužadino mokinių vaizduotę parodydamos joms filmuką. Perskaitę tekstus lenkų ir lietuvių kalbomis ir dirbdami grupėmis ir poromis mokiniai turėjo pasirinkti patarles ir nupiešti plakatą. Buvo pasiūlyta dar viena įdomi užduotis – išversti patarles iš vienos kalbos į kitą. Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertino savo darbą.

Gimnazijoje vyko ir integruota lenkų kalbos ir istorijos pamoka 7a klasėje, kurią vedė istorijos vyresnysis mokytojas V. Zenkevič ir lenkų kalbos mokytoja metodininkė R. Ivaško. Pamokos tema – „Graikų mitų herojai istorinių faktų fone“. Pamokos uždavinys buvo remiantis žinomais graikų mitais atpažinti ir išsamiau apibūdinti jų herojus. Klausydamiesi mokytojų mokiniai sužinojo, kad graikų mitologija yra grindžiama realiais istoriniais faktais. Mokiniai atliko įvairias užduotis: pagal charakteristikų fragmentus turėjo atpažinti herojus, vėliau turėjo juos plačiau apibūdinti. Stengiantis įtraukti visus mokinius į veiklas, istorijos mokytojas pasiūlė išspręsti kryžiažodį.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė K. Jeršova per atvirą pamoką 1a klasėje taip pat integravo lenkų kalbos, pasaulio pažinimo, muzikos, kūno kultūros veiklas. Pamokos tema – „W marcu jak w garncu“. Pamoką mokytoja pradėjo nuo galvosūkių sprendimo. Įdomu, kad aiškindama temą mokytoja įtraukė ir mokinį – aprengtas virėjo kepure jis vaidino. Darbą mokytoja organizavo grupėmis, tad vienai grupei greičiau atlikus užduotį – davė papildomą. Taigi mokytoja stengėsi pastebėti kiekvieną mokinį. Pertraukėlės metu mokiniai dainavo dainą apie orą. Savo darbą pamokos pabaigoje mokiniai vertino oro grafiniais ženklais.

Pačioje kovo pabaigoje atvirą pamoką organizavo ir vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja I. Jurevič, dirbanti pradinėse klasėse. Atviros pamokos 4a klasėje tema buvo „Velykos – gražiausia pavasario šventė“. Mokytoja siekė, kad remdamiesi asmenine patirtimi, perskaitytu tekstu, naudodamiesi pateiktimis, dirbdami individualiai ir grupėmis, mokiniai gebės papasakoti apie Velykas. Pamokos metu mokiniai susipažino su Velykų papročiais ir tradicijomis (mokytoja demonstravo skaidres).  Ketvirtokai žiūrėjo filmuką apie kiaušinių marginimo būdus, sužinojo,  kaip buvo rišamos verbos, kaip Velykas šventė senovės lietuviai ir kaip jos švenčiamos dabar. Pradinukai skaitė ir sekė pasaką ,,Kodėl dažo kiaušinius?‘‘, atsakinėjo į pateiktus teksto suvokimo klausimus, dainavo dainą ,,Velykos‘‘, spėliojo paukščių balsus, sprendė kryžiažodį (darbas grupėmis). Pamoka buvo apibendrinta ir mokiniai įsivertino savo darbą. Mokytoja pasirinko skaidrių demonstravimo, filmuko peržiūros, savarankiško darbo, darbo grupėmis, kryžiažodžio sprendimo metodus.

Atviros pamokos – tai puiki galimybė mokytojams, ypač turintiems nedidelę pedagoginio darbo patirtį arba norintiems pasimokyti iš savo kolegų,  stebėti praktiškai įvairius darbo pamokoje metodus ar priemones. Džiugu, kad gimnazijos mokytojai ieško būdų savo bendruomenėje ir už jos ribų dalintis savo praktika ir kartu mokytis iš  kitų, ir stengiasi pakeisti ugdymą – pagerinti jo kokybę ir visų mokinių mokymą(si).

Metodinės tarybos pirmininkė Oksana Aleknavičius

Skip to content